Морфологические и синтаксические свойства
править
Основа инфекта: obsignā-
|
Praesens
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
obsignō
|
obsignor
|
obsignem
|
obsigner
|
—
|
—
|
2 p.
|
obsignas
|
obsignāris
|
obsignes
|
obsignēris
|
obsignā
|
obsignare
|
3 p.
|
obsignat
|
obsignātur
|
obsignet
|
obsignētur
|
—
|
—
|
Plur.
|
1 p.
|
obsignāmus
|
obsignāmur
|
obsignēmus
|
obsignēmur
|
—
|
—
|
2 p.
|
obsignātis
|
obsignāmini
|
obsignētis
|
obsignēmini
|
obsignāte
|
obsignamini
|
3 p.
|
obsignant
|
obsignantur
|
obsignent
|
obsignentur
|
—
|
—
|
|
Imperfectum
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
obsignābam
|
obsignābar
|
obsignārem
|
obsignārer
|
2 p.
|
obsignābas
|
obsignabāris
|
obsignāres
|
obsignarēris
|
3 p.
|
obsignābat
|
obsignabātur
|
obsignāret
|
obsignarētur
|
Plur.
|
1 p.
|
obsignabāmus
|
obsignabāmur
|
obsignarēmus
|
obsignarēmur
|
2 p.
|
obsignabātis
|
obsignabamini
|
obsignarētis
|
obsignarēmini
|
3 p.
|
obsignābant
|
obsignabantur
|
obsignarent
|
obsignarentur
|
|
Futūrum I
|
Indicatīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Sing.
|
1 p.
|
obsignābo
|
obsignabor
|
—
|
2 p.
|
obsignābis
|
obsignaberis
|
obsignāto
|
3 p.
|
obsignābit
|
obsignabitur
|
obsignāto
|
Plur.
|
1 p.
|
obsignabimus
|
obsignabimur
|
—
|
2 p.
|
obsignabitis
|
obsignabimini
|
obsignatōte
|
3 p.
|
obsignabuntur
|
obsignanto
|
Infīnitivus praesentis actīvi
|
obsignāre
|
Infīnitivus praesentis passīvi
|
obsignāri
|
Participium praesentis actīvi
|
obsignāns
|
Gerundium
|
obsignandī
|
Gerundivum
|
obsignandus, -a, -um
|
Основа перфекта: obsignāv-
|
Perfectum
|
Plusquamperfectum
|
Futūrum II
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Sg.
|
1 p.
|
obsignāvī
|
obsignāverim
|
obsignāveram
|
obsignāvissem
|
obsignāverō
|
2 p.
|
obsignāvisti
|
obsignāveris
|
obsignāveras
|
obsignāvisses
|
obsignāveris
|
3 p.
|
obsignāvit
|
obsignāverit
|
obsignāverat
|
obsignāvisset
|
obsignāverit
|
Pl.
|
1 p.
|
obsignāvimus
|
obsignāverimus
|
obsignāverāmus
|
obsignāvissēmus
|
obsignāverimus
|
2 p.
|
obsignāvistis
|
obsignāveritis
|
obsignāverātis
|
obsignāvissētis
|
obsignāveritis
|
3 p.
|
obsignāvērunt
|
obsignāverint
|
obsignāverant
|
obsignāvissent
|
obsignāverint
|
Infīnitivus perfecti actīvi
|
obsignāvisse
|
Основа супина: obsignāt-
Participium perfecti passivi
|
obsignātus, -a, -um
|
Participium futuri activi
|
obsignātūrus, -a, -um
|
Supinum I
|
obsignātum
|
Supinum II
|
obsignātū
|
obsigno
Глагол, первое спряжение.
Приставка: ob-; корень: --.
Семантические свойства
править
-
- запечатывать (anulo litteras QC); скреплять приложением печати (testamentum C, Cs, Su): agere tabellis obsignatis cum aliquo шутл. C поступать с кем-л. согласно его же утверждениям, т. е. поймав его на слове;
- опечатывать (bona alicujus obsignari jubere T);
- подписать обвинение (contra aliquem C);
- заложить, формально передать (o. tria agri jugera ad aerarium VM);
- запечатлевать, придавать (formam verbis Lcr). ◆ Отсутствует пример употребления (см. рекомендации).
-
-
-
-
-
Родственные слова
править
От ??
Фразеологизмы и устойчивые сочетания
править