Морфологические и синтаксические свойства
править
Основа инфекта: assignā-
|
Praesens
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
assignō
|
assignor
|
assignem
|
assigner
|
—
|
—
|
2 p.
|
assignas
|
assignāris
|
assignes
|
assignēris
|
assignā
|
assignare
|
3 p.
|
assignat
|
assignātur
|
assignet
|
assignētur
|
—
|
—
|
Plur.
|
1 p.
|
assignāmus
|
assignāmur
|
assignēmus
|
assignēmur
|
—
|
—
|
2 p.
|
assignātis
|
assignāmini
|
assignētis
|
assignēmini
|
assignāte
|
assignamini
|
3 p.
|
assignant
|
assignantur
|
assignent
|
assignentur
|
—
|
—
|
|
Imperfectum
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Pass.
|
Sing.
|
1 p.
|
assignābam
|
assignābar
|
assignārem
|
assignārer
|
2 p.
|
assignābas
|
assignabāris
|
assignāres
|
assignarēris
|
3 p.
|
assignābat
|
assignabātur
|
assignāret
|
assignarētur
|
Plur.
|
1 p.
|
assignabāmus
|
assignabāmur
|
assignarēmus
|
assignarēmur
|
2 p.
|
assignabātis
|
assignabamini
|
assignarētis
|
assignarēmini
|
3 p.
|
assignābant
|
assignabantur
|
assignarent
|
assignarentur
|
|
Futūrum I
|
Indicatīvus
|
Imperatīvus
|
Act.
|
Pass.
|
Act.
|
Sing.
|
1 p.
|
assignābo
|
assignabor
|
—
|
2 p.
|
assignābis
|
assignaberis
|
assignāto
|
3 p.
|
assignābit
|
assignabitur
|
assignāto
|
Plur.
|
1 p.
|
assignabimus
|
assignabimur
|
—
|
2 p.
|
assignabitis
|
assignabimini
|
assignatōte
|
3 p.
|
assignabuntur
|
assignanto
|
Infīnitivus praesentis actīvi
|
assignāre
|
Infīnitivus praesentis passīvi
|
assignāri
|
Participium praesentis actīvi
|
assignāns
|
Gerundium
|
assignandī
|
Gerundivum
|
assignandus, -a, -um
|
Основа перфекта: assignāv-
|
Perfectum
|
Plusquamperfectum
|
Futūrum II
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Coniunctīvus
|
Indicatīvus
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Act.
|
Sg.
|
1 p.
|
assignāvī
|
assignāverim
|
assignāveram
|
assignāvissem
|
assignāverō
|
2 p.
|
assignāvisti
|
assignāveris
|
assignāveras
|
assignāvisses
|
assignāveris
|
3 p.
|
assignāvit
|
assignāverit
|
assignāverat
|
assignāvisset
|
assignāverit
|
Pl.
|
1 p.
|
assignāvimus
|
assignāverimus
|
assignāverāmus
|
assignāvissēmus
|
assignāverimus
|
2 p.
|
assignāvistis
|
assignāveritis
|
assignāverātis
|
assignāvissētis
|
assignāveritis
|
3 p.
|
assignāvērunt
|
assignāverint
|
assignāverant
|
assignāvissent
|
assignāverint
|
Infīnitivus perfecti actīvi
|
assignāvisse
|
Основа супина: assignāt-
Participium perfecti passivi
|
assignātus, -a, -um
|
Participium futuri activi
|
assignātūrus, -a, -um
|
Supinum I
|
assignātum
|
Supinum II
|
assignātū
|
Глагол, первое спряжение.
Приставка: as-; корень: --.
Семантические свойства
править
- завещать, передавать, определять ◆ Отсутствует пример употребления (см. рекомендации).
-
-
-
-
-
Родственные слова
править
От ??
Фразеологизмы и устойчивые сочетания
править